šlapia viršuj
ant stogų nusipurtė
debesy išsimaudęs ruduo
krito krito
prikrito
drėgnų sniego gniūžčių
po kojomis
irgi vanduo
žiūriu iš po skėčio
į blizgų ir slidų
savo miestą
bet neliūdžiu
ne nuo ašarų spindi
jo stogai
gatvės
bėgiai
o tiesiog
nuo vonios burbulų
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą