Vakaras - grobuonis
sveiką protą ryja,
suparalyžiuoja
drąsą paskutinę.
Laižo juodas, ilgas
jo liežuvis veidą;
ežerais pro smilgas
baimė nusileido.
Sapnas neaplanko,
nes krūtinė bilda -
lyg perkūnas tranko
botagu per širdį.
Kol mintis nutildo
demonišką siutą,
esą saulė šildo,
protą ir jo butą.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą