Žydinti bulvė

nu nebūsiu aš deivė

ta

kuri žavi kiekvieną

pernelyg patinka man juodos žemės kvapas

alyvinių obuolių dunksėjimas vasaros rytą

saldus jazminų žydėjimas

žemuogių raudonas mažumas

dulkių šokis ką tik pakirdusios saulės spinduliuose

čiupinėjančiuose šviežio šieno prisirijusią daržinę

mano panagės juodos

prakaitas sūrus ir šlapias

kojos išvagotos išsiplėtusių venų 

kai man skauda

skauda visur

iki pat širdies glūdumos

kurioje esu žydinti bulvė