Gerai pavalgiau
per šitiek metų,
kurių nebuvo taip jau daug:
kaštainių,
figų,
moliūgo cukatų,
auksinio liepų ar pievų medaus,
saldainių, sausainių -
saldumo nestigo,
originalų ir dublikatų,
skanių, neskanių... Nesiskundžiau ir valgiau.
Dabar pagalvoju, kad gal nereikėjo...
Bet paragauti siaubingai knietėjo,
o paragavusi - oi staigmena! -
sustot negaliu, - amžinai negana.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą