Pykstasi žodžiai,
nenori
klausyti proto komandų.
Jaučiu įsisiurbusią godžiai
baimę į kaistantį žandą;
čiulpia it kūdikis, traukia -
ji mano laiku maitinas.
Žodžiai tik to ir telaukia -
pavirsta margais dalmatinais
ir laksto tada kaip ožiai
kalnagūbriais smegenų,
pavargę - užmiega gražiai
ant baimės lūpų dažų.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą