aš vis kalbėtis noriu apie rudenį
kaip skverbiasi per odą rūkas tirštas
kaip spurda plaukuose vidudienį
įkliuvęs paauksuotas saulės pirštas
aš vis kalbėtis noriu apie rudenį
kaip dienos vis ilgiau prabust užtrunka
ir kaip sumerkus kojas į mėnulio dubenį
šviesa ragauja rudeninę sunką
aš vis kalbėtis noriu apie rudenį
ir apie spangią tylą ant ausų kaušelių
garsus šalnoti vėjai tarsi akmenis nugludino
ir pametė iš prairų kišenių
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą