 |
| Dailininkas Thomas Müller / Sena dama |
Susitinki, atrodo, seną žmogų
Ir jau žinai, kad nieko naujo Žemėj.
Bet šast mintis pasislepia po stogu
Ir praregi - tiesa visuos gyvena.
Tiesa, kurios tiktai šešėliai
Ant tavo veido šokčiojo, plazdėjo.
Bedantės burnos atvirai pažėrė
Žodžius, kurių dešimtmečiais ilgėjais.
Ir jau kitom akim žvelgi į žmogų seną,
Iš lėto einantį apžėlusiu taku.
Tiesa - kiekvieno viduriuos rusena.
Jauti, nors nematai... Mersci beaucoup!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą