Rodos, tuoj lis, -
Žaibas dangų suskirsto
Į tavo ir mano dalis.
Tavojoj - pilis,
Kurioje dievas širsta.
Manojoje - apgultis:
Smulkutė vinis
Kiekviena pasigirsta,
Kai krenta į žemę. Vagis
Atmerkia akis,
Grabinėdamas pirštais
Lyg deimantus šturmo vinis...
Nei aš, anei jis
Nesurinksim - per tirštas
Lietus, jo vanduo, jo būtis...
Visa paslaptis, -
Žaibams pasimiršus,
Dangus - mums abiems, kaip buitis.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą