Semiu anglį šiupeliu
Pilu kietą juodą akmenį į skylėtą kibirą
Vėjas pučia dulkes į akis ir į burną
Nukloja jomis rankų ir kojų odą
Prilenda į nosį ir į tarpupirščius
Pakerta rankas
Šiupelis sunkus
Rankos nepratusios semti
Jos pratusios apkabinti
Bet anglis guli ir blizga saulėje
Kaip juodos svajingos akys
Kurių nevalia palikti lietui
Išplausiančiam spindesį
Matinių akmens juodulių kaitra
Nešildo nei kaulų
Nei širdžių
Semiu anglį šiupeliu
O tu nešioji kibirus
Lietus neatims iš mūsų spindėjimo
Nors esame anglini
Juoduojam kaip kokie mikės pūkuotukai
Pasivertę debesėliais
Tik mums nereikia medaus
Mes norime šilumos
Rudenį žiemą pavasarį
Iš juodų žemės vidurių
Per ugnį į namus
Kurių sienose dar krebžda praeities kirvarpos
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą