Svyra didžiulės bijūnų galvos
Visos iki vienos - į saulę
Skleidžiasi rožinis moteriškumas
Traukia kiekvieną nosį
Ir saldumo išsiilgusias skruzdėles
Jos laipioja gležnais žiedlapiais
Ieško laimės pūstuose it princesės sijonai žieduose
Laižo lipnų nektarą negalvodamos apie rytojų
Nes rytojus dar labai toli
Už tų didelių rožinių planetų
Kurios sukelia saulės užtemimus
O tada pasiduoda žemės traukai
Nusvyra iki pat žolės
Pagerbdamos motiną žemę
Bijūnų žydėjimas praturtina
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą