Riekiu avokadą - prinokęs,
Peilis slysta tarytum per sviestą.
Viduje rudas gemalas juokias,
Lyg atleisdamas viską man, VISKĄ!
Prisivalgiusi sėdžiu, rašau
Apie jį - žalią, gerą ir riebų,
Instinktyviai atsiprašau,
Kad nagai visad jį pasigriebia.
Kiek reikėtų sukaupti jėgų
Būti tyliai, neieškant naudos?
Avokado neliesti sunku,
Nors žinau, kad sulauksiu baudos.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą