Šešėliai irgi miego nori,
Jie gulasi ir keliasi drauge,
Padarę ilgą ilgą šuolį
Iš sąmonės į rūką perone,
Susiurbę šviesą it kempinė drėgmę,
Sumaišę pilką iš juodai baltų
Sapnų, kuriuos it trapią trapią sėkmę
Nutraukia nuo blakstienų užmerktų,
Pabunda pasikeitę - albinosai! -
Ir slankioja be vietos verkdami...
Tai ne vaiduokliai, tai jauni patosai
Jaunų šešėlių, miegančių tavy...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą