Pririščiau, jei galėčiau,
Kiekvieną savo mintį,
Žiūrėčiau ir žiūrėčiau
Kaip ganos. Užauginti
Ne taip sunku, kai pievoj
It avys ar it ožkos
Rupšnoja žolę sieloj
Ir prasiveržti trokšta.
O aš dainuoju tyliai
Joms piemenėlio dainą, -
Klausykite, mažyliai, -
Gyvenimas ateina,
Susisuka sau lizdą
Vilnoniam jūsų rūbe
Ir, štai, - sparnai sublizga!
Išskrisit... Nesuskubę,
Uždelsę pasiliksit
Ir vėl rupšnosit žolę...
Kaip kvaila buvo klysti...
Keliaukit! Nebenoriu
Pririšti. Būkit laisvos!
Kitaip tik mano būsit.
Skraidykit, siauskit, žaiskit, -
Nutūpsite - pražūsit...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą