neskaudės
pasikaustai padus -
naujos pasagos saulėje žiba -
bėgsi - žiežirbas skels ir tauškės
neskaudės
su šarvais ant širdies
vartai nuolaužom užversti
lyg po šimtmečio vėtros audros
neskaudės
jei kartosi dažnai
skamba ašaros mušdamos pasagas -
nepabėgsi nuo savo vidaus
neskaudės -
kada nors neskaudės -
užsimirši saulės aky
vakarėjant tirpsti kaip šviesa
tamsoje ir nuskęsti gali
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą