Mažų gyvenimų centras

Iliustracija iš Pinterest

Katapultuojuosi nuo sofos ant pievutės -

Horizontalią padėtį keičia vertikali;

Apsimetu medžiu,

Kurio viršūnėje burkuoja įsimylėję balandžiai,

Vainiko tankmėje rėkia nekantrūs šarkiukai,

Ant apatinių šakų čirškia pasišiaušę žvirbliai,

Bandydami nuvyti ryžą kaimynų katę.

Mano pavėsyje žaidžia berniukai:

Renka sraiges ir deda į vieną krūvą - 

Joms reikia tuoktis, sako ir juokiasi,

Lyg slėpdami kokią didelę didelę paslaptį.

Stoviu kiemo pakraštyje

Ir jaučiuosi kaip niekada gyva,

Kol kitų gyvenimai sukasi aplinkui,

Tarsi spalvotos auros.

Dar pabūsiu šitaip,

Klausysiuosi lapų šnaresio -

Broliai medžiai pranašauja lietų -

Gaudo vėją, mojuoja Baltijos jūros vandeniu pritvinkusiems debesims,

Kviečia paskubėti, pratrūkti, atiduoti savo sunkumą,

Kad šis kuo greičiau pakiltų indais iki pat viršūnės,

Kurios žaliame prieglobstyje vis dar mylisi du pilki balandžiai.

Gera būti vertikalia pasaulio ašimi - 

Mažo kiemo mažų gyvenimų centru.