 |
| Nuotraukau iš SN/STOCKADOBE-RADARANI |
Tylos jau seniai negirdžiu -
Kraujas teka per garsiai.
Ieškau jos ausimis - įtempiu
Savo klausą, bet veltui...
Ne tyla, o garsai - daug garsų
Tarsi kruopos perlinės
Subyrėjo į vidų ausų
Ir sudygo gėlyne.
Dar gerai - manyje žydi žolės,
Dūzgia bitės auksinės
Ir kamanės sunkios, vilnonės,
Čiurlena gyvybės šaltinis,
Virpa oras - lakštutė taip suokia
Alyviniam krūme, dainuoja -
Pasaulis it uoga sunokęs
Kvapu ir garsais užliūliuoja.
Ir nėra ten tylos -
Manyje jos būti negali.
Gyvenimas niekad netyli,
Kirba, juda pro šalį:
Pro ausis, pro akis, nosį, burną ir odą
Iš vidaus - eksrtavertas, -
Prisigėręs garsų laisto sodą -
Mano sielos ekspertas.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą