Jau peržydėjo tulpės vazoje.
O aš jas taip mylėjau, branginau!
Tačiau vien jausmo laimei - negana
Nei man, nei tulpėms. Susigraudinau...
Pagerbusi gėles tyla gedėjau,
Kol žiedlapius nuo stalo nurinkau,
Tada į šiukšlių maišą juos sudėjau
Ir lyg lavonmaišį galiausiai užrišau.
Kelionė baigėsi. Žydėjo, džiugino
Mane savaitę. Mirė - nebėra...
Gėlių pasaulis toks gražus, kol sugebam
Užmiršti, kiek kainuoja jo žėra.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą