Tu - kaip medis vidury lauko,
Tavo plaukuos debesys plauko,
Į tavo delnus lizdus šakalinius
Susuko paukščiai, aitvarai, giriniai,
Tavo kamienas - jungtis dvipusė
Tarp žemės ir kosmoso mūsų-ne mūsų,
Šaknys į branduolį skverbiasi - nedega,
Gimdą apraizgo, perskrodžia pabaigą,
Įžiebia pradžią, vidurį, užribį ...
Indais gyvybę į lizdus užkeli,
Meilę siūruoji - šnabždi ir šnabždi...
Žmogumi gimęs medžiu gyveni...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą