Iliustracija iš Pinterest
Mačiau, kaip pralėkei pro šalį
Lyg kometa dangum nakties birželį.
Neišdrįsau vardu tave pašaukti,
Nudegt bijojau ir nusprendžiau laukti.
Metai prabėgo, o aš vis dar laukiu, -
Upėmis laiko drąsa nuplaukia...
Tu pedalus mini - skubi važiuota,
Taip mano niekad ir nepabučiuota.
Aš pats kvailys! Praleidau progą...
Įsimylėjau taip, kad rauna stogą.
Bet aš per lėtas, tu man per greita:
Aš - sraigė, tu - sparnuota kometa.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą