Žodžių nėra,
tik jausmas -
retas, skylėtas
it tinklas.
Saulės skara
per skausmą
išrenka vietą
paminklui
mano dienų
atminimui -
tų, kurių
vis gailiuosi...
Tavo delnų
prilietimui
žemę kuriu
ir meldžiuosi,
kad žodžiai
vėl prakalbėtų
ir jausmas
būtų šviesesnis.
Tu godžiai
laižai išlietą
it pieną skausmą...
Atšvęskim!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą