po baltus baltus tarsi staltiesė laukus,
klausyk, kaip pusnynuos nykštukai miega
ir audžia plonus it voratinkliai sapnus,
klausykis medžių, braškančių nuo šalčio
ir nepalūžtančių nuo sniegledžio naštos,
klausykis upės, Eglės ir net žalčio,
į krantą genamos baltos putos,
klausyk, kaip laukia žuvys po ledu,
kada ir vėl vanduo čiurlent pradės,
klausyki žemės - joj vilties apstu -
ir vieną dieną jau nebeskaudės
širdies.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą