Tu šoki lyg deivė
pūko lengvumo kojomis;
šokčioji, sukiesi,
sklendi ore,
žongliruoji fizikos dėsniais
tarytum burtininkė,
užkeri
ir nutapai man muziką savo kūnu.
Stebiu tave
susižavėjimo kupinomis akimis,
jaučiu kaip greitai plaka mano širdis,
užuodžiu tavo meilę šokiui
ir tikiu kiekvienu judesiu,
nes netikėti negalima,
kai tu šoki
pūko lengvumo kojomis
lyg deivė.
Ir kai nusilenki uždususi,
prakaito lašeliais spindinčia oda,
kraujuojančiais kojų pirštais baleto bateliuose,
matau laimę tavo veide
ir negaliu atsispirti pavydui.
Pavydžiu tavo deiviškos auros,
lengvumo,
laimės,
bet nežinau,
kad nusileidus ant žemės
tu atvirsti į sunkiai dirbantį žmogų.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą