Kūrėjas Picasa efoto.lt
Romantizuoju žibalinę lempą,
Jos šiltą šviesą, nepasiekiančią kampų,
Ir paprastą žinutę - žmogui lemta
Ieškoti sielos ir širdies namų.
Ji laižo tamsą, tarsi karvė druską,
Ir toji ima tirpti akyse,
Nes šviesoje seniai jau bilda, dūzga
Audimo staklėmis namų dvasia.
Taip niekas nesipyksta - savo darbus
Kiekvienas rankose lyg sniegą ištirpina;
Ir prie šviesos, prie žibalinės lempos
Dienos istorijom, džiaugsmais pasidalina.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą