Buvau dar vaikas sausio tryliktosios naktį
Ir neatsimenu nei tėčio, nei mamos veidų,
Tačiau uždegti žvakės juodą dagtį
Vis tiek už kritusius tada skubu.
Tylos minutę - visą valandą tylos,
Atriekusi nuo kepaliuko laiko duonos,
Prieš Jus, Drąsuoliai, aš žemai lenkiuos, -
Težydi Jums liepsnojančios aguonos...
Buvau dar vaikas sausio tryliktosios naktį
Ir keistą nerimą aplink save jaučiau...
Lietuviška širdis lyg šiol apakti
Neleidžia. Šaukia - aš gerai girdžiu -
Istorinė lietuvio patirtis -
Nesudeganti kaip juoda dagtis.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą