Bemiegės naktys it grobuonys
Gyvenimą aštriais dantim atkanda,
O aš blaškausi, ieškau duonos,
Bet vis atsitrenkiu į uždarytą langą.
Mutuoju, pavirstu tigriniu uodu,
Zyziu, geliu - be kraujo negaliu;
Aš užkratą nešioju,- atiduodu
Naktų bemiegių neviltį. Šąlu
Prispaudus nosį prie užverto lango,-
Žiema susuko lizdą - balta jau.
Bemiegės naktys - tai būties žabangai,
Dėl jų į vabzdį iš žmogaus virtau.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą