Liepos prie namų
blondinėmis pavirto,
tokiom labai labai labai gražiom
žiūri užvertęs galvą, -
ant veido lapai krinta
lyg ne praeivis būtum, paslapčiom
stebėtum tarsi Holmsas
pro suveltas blakstienas,
kaip greitai jos netenka
auksinių apdarų,
ir nesakytum niekam, -
nelinksmos juk naujienos,
kad baisiai pasiilgsi
rudens ir jo spalvų.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą