Nuotrauka iš deutschlandfunk
Ir daiktai turi sielą, -
ne savo - mūsų.
Apraizgytą prisiminimų,
bučinių, geros ar blogos valios,
prisilietimų
jų aurą
pakylėjame į sielos lygmenį,
kai tvirtai apsisprendžiame,
kad be jų
negalime gyventi.
Tada gyvename kartu,
mes ir mūsų daiktai,
kaip vieninga visuma,
kaip mikrokosmosas
mūsų pačių sukurtoje erdvėje,
vadinamoje namais.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą